Taisyklingos kalbos pamokėlė gimnazijos bendruomenei

Lapkričio mėnuo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje – lietuvių kalbos mėnuo. Visi žinome, kad reikia taisyklingai rašyti ir kalbėti. Bet juk visko pasitaiko — klysta ir mokytojai, ir mokiniai. Norėtume pasiūlyti išvengti dažniausiai rašytinėje ir sakytinėje kalboje pasitaikančių kalbos kultūros klaidų.

·         Reikėtų skirti, kada vartoti ypač, o kada ypatingai. Ypač vartotinas reikšme „labai". Pvz.: Šitos gėlės ypač gražios. Ypatingai vartojamas reikšme „nepaprastai". Pvz.: Jis mokėdavo kalbėti kažkaip ypatingai.

·         Nevartokime žodžio pastoviai,  kai reikia sakyti nuolatos, nuolat.

·         Nesakykime sekantis,  rinkimės kitas.

·         Nesakome jaunimo tarpe, o tarp jaunimo.

·         Žodis pilnai nevartotinas reikšme „visai, visiškai". Pvz.: Su jūsų nuomone visiškai sutinku.

·         Nevartotinas žodis aplamai, reikia sakyti apskritai.

·         Ne klasiokas, o bendraklasis.

·         Ne biblijinė išmintis, ne  pensijinis amžius, o biblinė išmintis, pensinis amžius.

·         Nevartokime tuo pačiu reikšme „kartu, drauge, taip pat".

·         Su veiksmažodžiu atstovauti vartojame naudininką. Pvz.: Atstovauti mokyklai.

·         Su veiksmažodžiu atitikti vartojame galininką. Pvz.: Darbasatitinka reikalavimus.

·         Nors ir gražiai skamba žodis įtakoti, bet jis irgi nevartotinas, todėl sakykime paveikė, padarė įtaką.

·         Su gausą žyminčiais būdvardžiais dosnus, gausus, turtingas vartojame kilmininką. Pvz.: dosnus pažadų, gausus miškų, turtingas pinigų.

·         Kreipkimės į direktorių, į mokytoją, ne pas direktorių.

·         Jei mokiniai vertinami įskaita, jų darbus įskaitykime, o ne užskaitykime.

·         Vis dar pasitaiko kad vartojimo su bendratimi atvejų. Todėl posakį kad parašyti diktantą, keiskime į kad parašyčiau, parašytume diktantą.

·         Treniruotės vyksta tris kartus per savaitę, o ne tris kartus į savaitę.

·         Lietuviai  pirmiau prašo, o tik po to nurodo veiksmą: prašom sėsti, o ne sėskit, prašom.

·         Dėkodami sakykime nuoširdžiai ačiū, labai ačiū, bet jokiu būdu ne didelis ačiū ar didelis dėkui.

·         Iš viso pateikėme 20 patarimų (atkreipkite dėmesį, kad įvairių lentelių ir suvestinių pabaigoje turėtų nelikti slaviško vertalo „viso").

Pirmąkart, manome, pakaks tiek. Džiaugsimės, jei padėsime jums kalbėti taisyklingiau.

Laukite tęsinio.

Giedė Gustienė, Ina Grinienė,
lietuvių kalbos mokytojos