„Atmintis gyva, nes liudija“

Spausdinti

„Atmintis gyva, nes liudija“

      Gegužės 5 d. IB ir ID klasės mokinių grupelė vyko į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Svarbiausias mūsų tikslas buvo aplankyti muziejuje dirbančią Ireną Saulutę Špakauskienę  - buvusią tremtinę, kuri pasidalijo savo patirtimi, išgyvenimais apie tai kas vyko tremties metais,  kaip  sovietinių okupantų ištremti Lietuvos gyventojai kentėjo,  mirė, o kai kas  ir išgyveno tolimoje Arktyje, prie atšiaurios Laptevų jūros. Iš tremties sugrįžę gyvi tremties vaikai savo atmintyje išsaugojo tai, ką matė ir patyrė.

     Ši, nepaprastai optimistiška, pilna energijos ir šviesumo moteris jau beveik 20 metų dirba Rumšiškėse. Prižiūri ir puoselėja, atokiau nuo kitų pastatų, pastatytą jurtą. Pirmą kartą pamačius jurtą gali nesuprasti, koks tai statinėlis, ji panaši į iškilusį kalną, nuklotą žemėmis, sąmanomis, durpėmis, kad tai vieta į kurią galima įeiti byloja tik durys ir kyšantis kaminėlis. Tokiuose suręstuose nameliuose – jurtose, lietuviai gyveno prie Laptevų jūros.Jurtoje beveik visada laikydavosi minusinė temperatūra, o krosnelė – didelė prabanga.  

      Pasisėmę žinių ir įspūdžių iškeliavome į kitą edukacinę pamoką. Mokiniai susitiko su liaudies meistru seneliu Jonu, kuris papasakojo apie gintarinių ir žalvarinių papuošalų gamybą, pristatė savo autorinių darbų kolekciją. Mokiniai turėjo galimybę pasigaminti atminimo dovanėles:  kalti žalvarį, šlifuoti ir poliruoti gintarą.

     Manome, kad ši ekskursija praplėtė istorijos žinias, patobulino mokinių kūrybinius gebėjimus ir suteikė dvasinio džiaugsmo.

IB, ID kl. mokiniai,  soc. pedagogė I. Čiapaitė, rusu k. mokytoja J. Burinskienė

 

 

Joomla! derinimo konsolė

Sesija

Profilio informacija

Atminties naudojimas

Duomenų bazės užklausos